- pliuškėti
- 1 pliuškė́ti, pliùška, -ė́jo intr. 1. tekant, plakantis teškenti (apie bangas, vandens srovę): Bangos pliuška, daužosi į laivą sp. Bangos apie mano mažutį laivelį pliuška rš. Upelis linksmai pliuškėjo griovyje rš. Uolų apačioje pliuškėjo vanduo rš. Kur tas gyvas vandenėlis, ką versmėj pliuškėjo? LTR(Krk). Oi pliuška pliuška bistri upelė – nepereisiu per ją (d.) Dbč. 2. šokinėti (vandenyje): Žiūrėjo aukštyn pro tamsiai mėlyną vandenį, kuriame pliuškėjo žuvys J.Balč. Karosai turbūt neršti – visais pašaliais pradėjo pliuškė́ti Brs. | Girdu (girdžiu) – šulnė[je] pliùška: višta mat įkritusi Krš. 3. su garsu plaukti (apie laivus): Vos tik upės išsivaduoja iš žiemos ledų, į visas puses pliuška garlaiviai rš. Po kelerių metų jūsų garlaiviai pliuškės jūrėmis ir upėmis rš. 4. sruventi: Kraujas iš žaizdos pliuškė́te pliùška Rod. Ir nušovė brolelį, ir ėmė kraujeliai kap rasalėlis pliuškė́ti Rod. Bėga pliuška ašarėlės per baltus žandelius, bėga pliuška kraujelis nuo švino kulkelės (d.) Rod. 5. virti, kunkuliuoti: Užmaišiau miltus varinė[je], ir ans sau pliùška Lkv. \ pliuškėti; įpliuškėti; nupliuškėti; supliuškėti
Dictionary of the Lithuanian Language.